| Didžiausias Baltijos turtas yra gintaras. Kaip tik dėl gintaro pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtos baltų (aisčių) gentys. Bangų išmetamo gintaro grožis žadino žmonių vaizduotę. Pasak legendos, gintaras – tai jūros deivės Jūratės sudaužytos pilies liekanos. Taip galingasis Perkūnas ją nubaudęs už meilę paprastam žvejui Kastyčiui. |
 |
|
 |
Kitaip gintaro atsiradimą aiškina mokslininkai. Baltijos gintaras - tai prieš 50 mln. metų eoceno periodu sukietėję spygliuočių sakai. Manoma, kad tuo metu Šiaurinė Europos dalis buvo vientisas žemynas, geologų vadinamas Fenoskandija. Ten augo didžiuliai miškai. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą pietų link. Bėgant laikui ir vykstant oksidacijos bei polimerizacijos procesams, sakai virto gintaru. |
|
| Gintaro sakai buvo labai skysti ir garuodami greitai kietėjo. Įkliuvusi muselė ar skruzdė amžiams likdavo užkonservuota – taip susidarė inkliuzai. Gintaro gabalėliuose rasta apie 3 tūkst. gyvūnų rūšių, apie 10-15 % iš jų – dabar gamtoje gyvenančių menkai evoliucionavusių vabzdžių rūšys. |
 |
|
 |
Dauguma vabzdžių gintare yra išsilaikę labai gerai – matyti smulkiausi jų plaukeliai ir žvyneliai. Į gintarą vabzdžiai dažniausiai patekdavo gyvi – nublokšti vėjo ar užlieti staiga išsiveržusių sakų – ir labai greit nugaišdavo nuo terpeninių junginių. Aptinkama tik smulkių, daugiausia miško vabzdžių, nes stambesnieji iš sakų nelaisvės pajėgdavo ištrūkti, o gyvenę vandenyje ar pievose į sakus pakliūdavo retai. Gintare beveik nerandama vabzdžių, gyvenusių sausose vietose ar skraidžiusių ne pavasarį, kai vyksta augalų medžiagų apykaita ir skiriasi sakai. |
|
| Dažniausiai Baltijos gintaras yra geltonas, šviesiai gelsvas. Jo spalvos kinta nuo baltos, geltonos iki rudos, raudonos. Taip pat yra ir žalsvo, melsvo, pilko netgi juodo gintaro. Dar daugiau yra subtilių atspalvių, tarpusavio derinių. Gintaras gali būti visiškai skaidrus arba visiškai nepermatomas. Ne visada gintaras būna vienspalvis: yra unikalių dviejų ir daugiau spalvų bei atspalvių derinių, raštų - kartais jie sudaro net puikiausias menines kompozicijas. Tai gintarui suteikia patrauklumo, žavesio ir unikalumo. |
 |
|
 |
Gintaro spalvą keičia į jį patekusios įvairios priemaišos bei pagrindiniai jo struktūriniai elementai - be galo maži terpeninių dujų burbulėliai. Išsidėstę tam tikru tankumu ir forma, jie atitinkamai skaido šviesą, kurią mes matome kaip vieną ar kitą spalvą. |
|
